Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Nesame žmonės, turintys dvasingumą;
esame dvasios, turinčios žmogiškąjį patyrimą.

Įvairios trumpos žinutės, 3

Kosmoso pampersai

Amerikietė astronautė Liza Novak*) kruopščiai ruošėsi žygiui: guminės pirštinės, perukas, pneumatinis pistoletas, apsiaustas su kapišonu. Plaktukas, maišai šiukšlėms. Ir pampersas – kad nereiktų stovinėti kelyje. Karinio laivyno kapitonė Novak nuzvimbė 1500 km, kad atkeršytų Oro pajėgų kapitonei Kolinui Šipmanui: moterys nepasidalino karinio laivyno kapitono, astronauto Bilo Ofeleno. Novak apie pampersus žinojo ne tik todėl, kad buvo 3 vaikų motina: juos astronautams duoda skrydžiui.

Tačiau taip buvo ne visada 1961 m. gegužės 5 d. amerikietis Alanas Šepardas rengėsi kosminiam skrydžiui. Startas buvo atidėliojamas. Kelių valandų laukimo „Freedom-7” laive, Šepardas pranešė: „Man reikia į tualetą“. „Nėra variantų, Alanai“, - atsakė Skrydžių valdymo centras. Taip Šepardas pakliuvo į istoriją kaip pirmasis, prisysiojęs į skafandrą, - ir tik po 10 m. kaip vienas po Mėnulį vaikščiojęs žemietis (žr. >>>>>).

Vėlesnių astronautų skafandrai jau turėjo natūralių išskyrų surinkimo sistemą, tačiau nelabai patogią, ypač moterims. 1983 m. primojo šatlo „Challenger“ metu buvo išbandyti kosminiai pampersai MAG (Maximum Absorbancy Garment - Maksimaliai sugeriantys apatiniai). Nuo 1988 m. jie tapo neatskiriama ekipuotės dalimi. Būtent juos, 2007 m. vasarį panaudojo įsimylėjusi Novak. Pati ji anksčiau atsisakė pampersų naudojimą. Tačiau televizijos vedėjai ilgai juokavo: „Reklaminės pertraukos nebus – aš su pampersais“.

Kosminiai tualetai

Amerikiečiai, skrisdami į Mėnulį, laive neturėjo tualeto. Čia rusai juos buvo aplenkę – ir tualetai buvo įrengti jau „Vostok“ laivuose. O pas amerikiečius jie atsirado tik „Skylab“ stotyse 8-me dešimtm. Tad Mėnulio misijų herojai „mažą reikaliuką“ atlikdavo į specialias talpas, primenančias prezervatyvus. Tada skystis per specialų vožtuvą buvo pašalinamas už borto, kur akimirksniu virsdavo smulkių ledukų debesėliu – sako, kad jis labai gražiai žėruodavo įvairiomis spalvomis saulės spinduliuose. „Didesniam reikalui“ naudoti vienkartiniai paketai, kurie prilipdavo prie odos reikiamoje vietoje.

„Diskriminacija“ dėl sysiojimo

2019 m. liepos viduryje žinoma fantastė M.R. Kowal**) „New York Times“ aprašė, kaip 1969 m. misija į Mėnulį buvo „vyrų suprojektuota vyrams“, įtvirtindama ilgametę moterų diskriminaciją kosmose, kurią reiks pašalinti, norint išsiųsti pirmąją moterį į Mėnulį – kas tikėtina „Artemidės“ (Artemis) projekte, kurio tikslas „2024-ais gražinti astronautus į Samantha Cristoforetti demonstacija TKS tualete Mėnulį“. Mat, nors kelios moterys praėjo „Mercury“ projekto atranką, 1962 m. buvo nuspręsta nesiųsti moterų į kosmosą apeliuojant ne tik „į fiziniais duomenis“, bet ir „būtiną moksliniu ir skraidymų pasiruošimo lygį“.

Tasai palikimas tebesitęsia – ir vienu naujesnių pavyzdžių tapo 2019 m. NASA numatytas dviejų astronaučių išėjimas į atvirą kosmosą iš TKS, kurį teko atšaukti, nes tebuvo tik vienas reikiamo dydžio skafandras. Vyrams ir jų fiziologijai pritaikyti skafandrai – vienas iš daugelio vyrams pritaikytos kosminės programos aspektų.

Tačiau jau po publikacijos M.R. Kowal gavo NASA ginantį atsakymą, kad 7-me dešimtm. dar nebuvo tiek išvystytos technologijos, kad leistų moterims šlapintis kosmose. Būtent NASA pasirinktos tam skirtos priemonės, o ne technologijos buvo vyrų dominavimo kosmose priežastimi. Ypač linksmai atrodė talpos šlapimui, kurių dydžiai turėjo būti „dideli“, „milžiniški“ ir „neįtikėtinai dideli“, - po to, kai vyrai atsisakė rinktis mažus. Tačiau neretai NASA netobuli sprendimai dėl šlapinimosi ir tuštinimosi turėjo pavojingų pasekmių, pvz., kai Fred Haise „Apollo-13“ gelbėjimosi metu pasigavo inkstų infekciją dėl skafandre susikaupusio šlapimo.

O kai ką iš to, ką M.R. Kowal sužinojo aiškindamasi šį klausimą, ji panaudojo savo kūryboje – „Pasmerktojo dangaus“ (2018), esančio „Skaičiuojant žvaigždes“ (2018) tęsiniu, visas skyrius skirtas tualeto remontui nesvarumo sąlygomis. Dėl knygoje aprašomo skrajojančio šlapimo rutuliuko ji teisinosi: „Ach, tada dar nežinojau, kad jis turi būti ryškiai violetinis, tad jis buvo paprasčiausiai gintaro spalvos“.

Papildomai skaitykite apie skafandrų istoriją...


*) Liza Novak (Lisa Marie Nowak, g. 1963 m.) – amerikiečių inžinierė, astronautė, Jūrų laivyno pilotė. Dalyvavo „Discovery“ STS-121 misijoje (2006 m. liepos 4-16 d), kur buvo atsakinga už TKS robotizuotų rankų veikimą. 2007 m. vasario mėn. 5 d. ji buvo suimta už bandymą pagrobti ir nužudyti Oro pajėgų kapitonę K. Šipton. Ji buvo paleista už užstatą. Atleista iš NASA laikoma nuo 2007 m. kovo 8 d. 2011 m. liepą ją atleido ir Karinis jūrų laivynas.

**) Meri Koval (Mary Robinette Kowal, g. 1969 m.) – amerikiečių rašytoja fantastė ir lėlininkė (nuo 1989 m.), „Shimmer Magazine“ meninė redaktorė. Debiutinis romanas „Pieno ir medaus atspalviai“ (2010) pripažintas metų debiutu. Gavo daug apdovanojimų, iš jų ir Hugo premiją: „Nes esu kalvėje“ (2011, For Want of a Nail), „Astronautė Marse“ (2012), „Skaičiuojant žvaigždes“ (2018). Paskutiniu jos romanu yra „Nenumatyta situacija Marse“ (1922). Yra išleidusi „Pasaulio lėles“ (2015).

Skinwalker ranča, panašiai kaip ir Area 51, prisidėjo prie NSO ir susijusių legendų. Pasakojimai apie portalus tarp dimensijų, žmonių grobimai ir net vilkolakiai traukė NSO ir paranormalių reiškinių tyrinėjimus į šią Jutos valstijoje esančią rančą. Vadinamą „NSO ran豓 kadaise (o gal vis dar) Nacionalinio Atradimų mokslo institutui (dabar jau neegzistuojančiai alternatyviai mokslo tyrimų organizacijai), bandžiusiai moksliškai tirti NSO ir paranormalius reiškinius. Išnuomojo milijardierius Robert Bigelow.

Žemės ašies pasikeitimas

Maždaug 1400 m. pr.m.e. pasikeitė Žemės ašies kampas. Tai liudija daug senovės šaltinių, minėdami, kad saulė buvo sustojus danguje maždaug 20 val. (Biblijoje – "beveik visą dieną", o kitoje Žemės pusėje buvusių olmekų legendose ji vieną dieną netekėjo).

Dar prieš 160 m. vokiečių fizikas ir matematikas K. Gausas matematiškai aprašė magnetinį lauką ir įrodė, kad jis silpnėja. Tai reiškia, kad jis mažiau apsaugo nuo Saulės vėjo. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad jis turėtų silpnėti dar 10 tūkst. metų, o po to vėl imtų didėti. Yra keli jo kitimo periodai, iš kurių stipriausias 8 tūkst. metų. O su 1800 m. periodu siejama nemažai gamtos reiškinių. Vienas jų – Didysis saras, kai Saulė, Žemė ir Mėnulis yra vienoje tiesėje, o Žemė arčiausia Saulės ir Mėnulio. Tuo metu potvynio jėgos didžiausios – Žemė ties pusiauju plečiasi, jos sukimasis lėtėja.
Spėjama, kad prieš 700 tūkst. metų poliai pasikeitė vietomis.
Dar skaitykite - apie Žemės plutos poslinkį...

Aptikti magnetiniai laukai

Jau senokai neįmenama mįslė, kodėl 80% visų planetarinių ūkų forma nėra sferinė. Buvo spėjama, kad tai įtakoja magnetiniai laukai.

Planetariniai ūkai yra dujų apvalkalai, kuriuos savo gyvenimo pabaigoje, kai sudegian beveik visą vandenilį paversdamos jį heliu, nusimeta tokios žvaigždės, kaip mūsų Saulė. Tada jos išsipučia apie 100 kartų ir tampa „raudonosiomis milžinėmis“, kurių išoriniai sluoksniai vėliau, pasibaigus branduoliniam kurui, „nupučiami“, - ir žvaigždė susitraukia į „baltąją nykštukę“. Numestos dujos tolsta nuo žvaigždės genamos kosminio vėjo, sklindančio iš žvaigždės. Ūkas susidaro, kai tas greitas vėjas susiduria su lėtesniu kosmoso vėju, susidariusiu nusimetant apvalkalą. Žvaigždė gali apšviesti ūką apie 10 tūkst. šviesmečių atstumu. Paplitusią nesimetrinę (bipoliarinę arba elipsinę) ūkų formą bandyta aiškinti greitu raudonųjų milžinių sukimuisi. Kita teorija spėja šalia esant kitą žvaigždę-porininkę. Tačiau paskutiniu metu patraukliausia mintis apie magnetinių laukų poveikį.

Pagaliau, 2002 m. buvo rasti pirmi magnetinių laukų požymiai milžinių apvalkaluose. Dabar Stefan Jordan'as nustatė, kad kelios centrinės ūkų žvaigždės (NGC 1360, HBDS1, EGB 5, Abell 36) turi Zeemen (atrastą 1896 m.) efektą (FORS1 spektrografu prie 8 m. VLT teleskopo Čilėje). Kai atomai absorbuoja ar spinduliuoja fotonus, šviesa tampa (nežymiai) poliarizuota. Nustatyti magnetiniai laukai yra apie 1000-3000 gausų, t.y. apie 1000 kartų silpnesni už Saulės.

Vanduo susidarė anksčiau už Saulę?

Pagal amerikiečių ir britų tyrinėjimus, didesnė vandens dalis susidarė iki Saulės sistemos susidarymo - pagal jų kompiuterinio modeliavimo, kurio metu buvo sekama deuterio evoliucija, rezultatus.

Anot jų, cheminiai procesai protoplanetinio disko viduje negalėjo užtikrinti stebimo deuterio ir proterio santykio – t.y., negalėjo susidaryti reikiamas deuterio kiekis – tačiau jo aptinkama kometų branduoliuose ir asteroiduose...

Ši išvada svarbi ir vertinant galimybes gyvybės atsiradimui – jei vanduo, svarbus mums žinomos gyvybės komponentas, susidaro ne protoplanetinio disko evoliucijos metu, o nepriklausomai nuo jo, tai šios situacijos tikimybę taip pat reikia įvertinti bandant nustatyti gyvybės pasiskirstymo Visatoje lygį.
Taip pat paskaitykite: Visatos modeliai  ir  Gyvybės paieškos

Iš ko sudarytos tarpplanetinės dulkės?

Naujausi spektrografiniai tyrimai parodė, kad stratosferoje surinktos dulkės daugiausis sudarytos iš anglies ir silicio grūdelių. Taip atsakyta į 40 m. senumo klausimą. Per tą laiką buvo įvairiausių spėliojimų - nuo nanodeimantų iki tarpžvaigždinių mikroorganizmų.
Taip pat skaitykite - Tarpžvaigždinės dujos


Žmogus yra "privilegijuota" evoliucijos šaka
Pagal "Cell", Dec. 29, 2004

Pas žmones už smegenų veiklą ir vystymąsi atsakingi genai vystėsi sparčiau nei kitus gyvūnus. Tai ne toks pats procesas, kaip užsiauginti ilgesnis iltis ar ragus. Žmogaus evoliucija vyko su daugybė mutacijų daugelyje genų. Toks jų kiekis įprastinėmis sąlygomis neįmanomas per tokį trumpą laiką.

Tirta 4 rūšių (žmonių, makakų, žiurkių ir pelių) 214 genų, dalyvaujančių smegenų veikloje. Primatai nuo graužikų atsiskyrė prieš 80 mln. metų, žmonės nuo makakų – prieš 20-25 mln., o žiurkės nuo pelių – prieš 16-23 mln. Buvo nustatomi genų pasikeitimai, keitė proteinų struktūrą. Jų santykis yra evoliucijos greičio metrika. Žmonių evoliucija buvo sparčiausia. Tuo tarpu 95 kontrolinių genų, atsakingų už bet kurios ląstelės veiklą, vystymosi greičiai buvo panašūs.

Buvo nustatyta ir pora tuzinų greičiausiai besivysčiusių genų. Iš jų, 17 susiję su smegenų dydžiu ir elgsena. Du jų, ASPM ir mikrocefalinas susiję su smegenų žievės dydžiu – o ta smegenų dalis atsakinga už planavimą, abstraktų mąstymą ir kitokią "protinę" veiklą.
Papildomai skaitykite: Uždrausta žmogaus kilmės istorija


Bandymai su DNR

Buvęs mokslininkas ir inžinierius Gregg Braden'as mini tris stulbinančius bandymus, parodančius, kad DNR gali pati save pagydyti priklausomai nuo žmogaus emocijų. Tai liudija esant stipriai sujungtos energijos tinklą, kurį galime paveikti savo „vibracija“.

Nr.1. Kvantinės biologijos dr. Vladimiras Poponino bandymo metu talpa buvo išsiurbta taip, kad joje susidarytų vakuumas. Jame liko tik fotonai (šviesos dalelės). Išmatavus jų pasiskirstymą nustatyta, kad talpoje jie pasiskirstę tolygiai. Tada į talpą įdėta DNR ir vėl patikrintas fotonų pasiskirstymas. Pasirodė, kad fotonai lygiuojasi pagal DNR, t.y. fizinė DNR turi poveikį nefiziniams fotonams. Tada DNR buvo vėl išimta iš talpos ir paaiškėjo, kad fotonai išlaikė lygiavimą! Kas jungė šviesos daleles?

Nr.2. Kariškių bandyme iš donorų buvo paimti leukocitai (baltieji kraujo kūneliai). Donorai buvo viename kambaryje, o kitame buvo matuojami DNR elektros krūvio pokyčiai. Donorams buvo stimuliuojamos emocijos rodant video klipus. Emocijų piko metu DNR elektros pokyčiai būdavo didžiausi. Jokio vėlavimo, jokio reakcijos laiko. Iškart! DNR perkėlus už 50 mylių, rezultatai buvo tokie pat. Tikras tolimojo poveikio įrodymas!

Nr.3. Širdies matematikos institute žmogaus placentos DNR (seniausia DNR forma) buvo įdėta į konteinerį, kuriame buvo matuojami jos pokyčiai. 28 asmenims buvo duoti mėgintuvėliai su DNR. Jie buvo išmokyti sukelti tam tikras emocijas. Buvo nustatyta, kad, priklausomai nuo emocijų, keičiasi DNR forma:
a) jaučiant padėką, meilę, pagarbą, DNR „ilsėjosi“, jos ilgis pailgėdavo;
b) jaučiant pyktį, baimę, neviltį ir stresą, DNR susitraukdavo, tapdavo trumpesnė ir „išjungdavo“ dalį kodo.

Šį bandymą vėliau atliko su asmenimis, kurių ŽIV testai buvo teigiami. Buvo nustatyta, kad padėkos, meilės ir pagarbos emocijos 300 tūkst. kartų padidino organizmo apsaugą. Tad aišku, kas gali padėti žmogui, nesvarbu, koks mirtinas virusas ar bakterija jį beužpultų.

Išvados
Gregg'as aiškina, kad laikas nėra tiesinis (praeitis, dabartis, ateitis), bet turi ir „gylį“, kurį sudaro visi galimi laikmečiai ir visos kada nors išsakytos maldos. Į visas jas buvo atsiliepta. Mes tik pasirenkame tą, kurį išgyvename savo savijauta. Taip mes tveriame savo realybę. Mūsų emocijos aktyvuoja atitinkamą laikmetį per visuotinį energijos tinklą. Skirtingos emocijos – skirtingi laikmečiai!


Sedna, susidaręs kažkur už Plutono

Palyginti neseniai astronomai atrado pakankamai didelį (apie 1600 km skersmens, t.y., 2/3 Plutono) planetoidą Koiperio žiede. Sedna orbita yra ištįsusi ir siekia 500 a.v. nuo Saulės (artimiausias orbitos taškas yra už 75 a.v.), apie kurią apsisuka per 12,5 tūkst. metų.

2005 m. sausio mėn. „Astronomical J.“ straipsnyje A. Stern'as***) tikina, kad jis susidarė toli už Plutono. Spėjama, kad pradinis ūkas, iš kurio susidarė Saulės sistema, buvo daug didesnis, nei dabar laikoma. Tada, toli nuo Saulės, dar gali būti atrasta ir daugiau naujų planetų.
Daugiau skaitykite: Nykštukinės planetos


***) Alanas Sternas (Sol Alan Stern, g. 1957 m.) – amerikiečių inžinierius ir planetologas, buvęs pagrindiniu „New Horizons“ misijos į Plutoną tyrinėtoju ir „Moon Express“ kompanijos mokslininku. Jis sukūrė 8-is prietaisus planetų ir Žemės aplinkos tyrimams. Dalyvavo 2006 m. debatuose dėl planetos apibrėžimo. 2009 m. jis buvo laikomas potencialiu NASA administratoriumi B. Obamos administracijoje, tačiau pareiškė, kad tos pareigos jo nedomina.

Papildomai skaitykite:
Įvairios trumpos žinutės, 2
Gyvybės paieškos
Nusitaikant į žvaigždes
Papildomas matavimas
Kam turime rengtis?
Gyvybė Saulės paviršiuje?
65-i kalbų apie NSO metai
Išilginės bangos ir kelionės laike
Nobelio premijos laureatas ir ateiviai
Politikų ir astronautų pasisakymai
Mokslininkų pasisakymai apie NSO
Trumpai: Kas gali būti - tas yra!
Ankstyvieji pranešimai apie NSO
Praradęs valdžią už potraukį NSO
Moteris su dviem leopardais
Keistai pažįstama, Deja vu
Tarpžvaigždinę kvantinė komunikacija
Antigravitacijos paieškų istorija
Paranoja skverbiasi giliai
2019-ųjų kosminė takoskyra
Pilvakalbystės stebuklai
Nykštukinės planetos
Tarybiniai alchemikai
Pranašas Nostradamas
Senovės astronautai
Piramidžių mistika
Mokslo naujienos
Mima kalvos

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklis