Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Pirmasis ateivis
Kada pradėta kalbėti apie nežemišką gyvybę?

Vienu ankstyviausių jos paminėjimų būtų asirų kilmės Lukiano „Vera Historia“ (Tikra istorija), kurioje nukeliaujama į Mėnulį (plačiau apie tai >>>>>) Princesė Kaguya ir ten atrandama daugybė įvairios gyvybės: trigalviai grifai, paukščiai iš žolės su lapų sparnais, pienu prakaituojantys selenitai ir dramblio dydžio blusos... Akivaizdu, kad istorija toli gražu nėra „tikra“, o ir Lukianas to neslėpė. Tiesą sakant, jis iš dalies filosofiškai svarstė tikrosios tiesos neįmanomumą ir kitų mąstytojų suklydimus, teigiant, kad jie yra tiesos arbitrai, - įskaitant tokius šventus žmones kaip Platonas.

Tame pasakojime selenitai netgi kariauja su Saulės gyventojais. Įdomu, kad V. Heršelio dėka galimybė gyvybei būti Saulėje dar buvo diskutuojama 18 a. pabaigoje ir 19 a. pradžioje (skaitykite Gyvybė Saulės paviršiuje). Tik skirtumas tas, kad Heršelis nerašė fantastikos, o iš tikro įtarė, kad ant Saulės kieto paviršaus gali būti gyvybė...

O Mėnulis visada buvo geras idėjų apie nežemišką gyvenimą inkubatorius. 10-o a. japonų pasakojimas (arba monogatari1) ) „Pasakojimas apie princesę Kaguya2) “ turi versijų, kuriose mėnuliečių tituluota princesė buvo išsiųsta į Žemę žmonių per dangaus karą. Tačiau šioje istorijoje nežemiečiai yra humanoidai.

Ir čia įdomu pastebėti, kad nuo seno žmonės buvo linkę manyti, kad arba nežemiška gyvybė bus tokia kaip mes, arba bus visiškai keista. Ir vis tik dažniausiai 17-18 a. rašytojai buvo linkę nežemiečius vaizduoti žmogišku pavidalu, net jei jie būtų 6000 pėdų aukščio (kaip Voltero „Mikromege“).

Vis tik progresyvesniu mąstytoju buvo K. Flamarionas, parašęs „Tikrus ir įsivaizduojamus pasaulius“ (1864), o vėliau „Liumeną“ (1887). Juose pavaizdavo ateivius, kurie daugeliu atžvilgių turėjo pagrindą to meto moksliniame mąstyme. Ten buvo mąstantys augalai su bendra virškinimo ir kvėpavimo sistema; į undines panašios būtybės, plaukiojančios rožiniame vandenyne, ir į žmones panašios būtybės su papildomais pirštais ant kojų kulnų ir vienintele kūgiška ausimi ant pakaušio.

Prancūzija paviešino 50 metų kauptas bylas apie NSO  

Ketvirtadienį [2007.03.22] Prancūzija tapo pirmąja pasaulio šalimi, nusprendusia paviešinti apie neatpažintus skraidančius objektus (NSO) turimus duomenis - šalies nacionalinė kosmoso agentūra pristatė interneto svetainę, kurioje pateikiama daugiau kaip 1 600 vaizdų, sukauptų per penkis dešimtmečius.

Interneto archyve, kuris bus atnaujinamas gavus pranešimų apie naujus atvejus, sudėti minučių tikslumu užfiksuoti įvykiai, įvairuojantys nuo lengvai paneigiamų iki saujelės tokių, kurie glumina net pačius skeptiškiausius mokslininkus.

„Tai pirmasis toks archyvas pasaulyje", - teigia Jacquesas Patenet'as, aeronautikos inžinierius, vadovaujantis „neatpažintus oro erdvės reiškinius" tyrinėjančiai įstaigai. Prancūziškai OVNI, o angliškai UFO vadinami neatpažinti skraidantys objektai visada kėlė didžiulį susidomėjimą ir gimdė nesuskaičiuojamas sąmokslo teorijas apie vyriausybių slepiamus radinius, kurie paviešinti esą būtų pernelyg sukrečiantys arba suneramintų visuomenę. Pasak J. Patenet'o, „tokie atvejai, kai ponia pranešė mačiusi objektą, kuris atrodė kaip skraidantis tualetinio popieriaus ritinėlis", aišku, nėra verti tyrinėti.

Tačiau daugelis kitų, kuriuos matė ne vienas asmuo (žinomas mažiausiai vienas atvejis, kai visoje Prancūzijoje NSO stebėjo tūkstančiai žmonių), ir įrodymai, pavyzdžiui, šviečiantys ženklai ir radarais susektos skrydžio žymės arba staigus objektų greičio padidėjimas, nepaklūstantis jokiems fizikos dėsniams, vertintini labai rimtai.

Priešais įėjimą į Prancūzijos nacionalinį kosmoso tyrimų centrą (CNES), iš kur paskelbta apie atidaromą interneto archyvą, stovėjo iš grupės raumeningų apsaugininkų sudaryta užtvara. Kaip paaiškino pareigūnas, jos prireikė „atsijoti nekviestus ufologus". Iš 1 600 atvejų, užfiksuotų nuo 1954 metų, beveik ketvirtadalis yra priskiriami „D tipui" - tai reiškia, kad „nepaisant gerų arba labai gerų duomenų ir patikimų liudininkų, mes susiduriame su kažkuo, ko negalime paaiškinti", sakė J. Patenet'as. Trans-en-Provanse paliktos žymės

Pavyzdžiui, 1981 metų sausio 8 dieną Prancūzijos pietuose esančio Trans-en-Provanso miestelio apylinkėse laukuose dirbęs vyras pranešė išgirdęs keistą švilpiantį garsą ir pamatęs, kaip už apytikriai 50 metrų nuo jo nusileido lėkštę primenantis maždaug 2,5 metrų skersmens objektas. Paskui šis žmogus policijai sakė, kad matinio cinko pilkumo lėkštė kone akimirksniu dingo, tik po savęs paliko išdegintas žymes. Atvejį tyrę specialistai padarė nuotraukas, paėmė iš įvykio vietos pavyzdžių ir juos išanalizavo, bet po šiai dienai nepriėjo jokio įtikinamo paaiškinimo. O štai 1990 metų lapkričio 5 dienos atvejis, kai kone tūkstantis liudininkų pranešė apie danguje pastebėtas blyksinčias šviesas, buvo visai kitoks - žmonės paprasčiausiai pamatė į atgal Žemės atmosferą krentančią raketos pakopą.

J. Patenet'o atsakymas į klausimą, ar yra nežemiškos gyvybės įrodymų, tikrai pakurstys įtarimus tų, kurie įsitikinę, jog vyriausybė kažką slepia: „Neturime nė menkiausio įrodymo, kad nepaaiškinamus reiškinius sukelia nežemiškos būtybės".

Tačiau iškart po to jis pridūrė: „Kaip neturime ir nė menkiausio įrodymo, kad jos jų nesukelia". CNES kasmet gauna nuo 50 iki 100 pranešimų apie NSO, paprastai juos raštu pateikia policija. Kaip nurodo J. Patenet'as, dešimtadaliu atvejų prireikia apžiūrėti įvykio vietą.

Kitose šalyse duomenys apie neatpažintus skraidančius objektus renkami taip pat daugiau ar mažiau sistemingai, ypač Didžiojoje Britanijoje ir Jungtinėse Valstijose, kur tokios informacijos apie kiekvieną konkretų atvejį galima teirautis vadovaujantis Informacijos laisvės aktu. „Tačiau mes nusprendėme pasielgti priešingai ir paviešinti viską", - aiškino J. Patenet'as. Tokio sprendimo tikslas - palengvinti mokslininkams ir kitiems NSO gerbėjams tyrimams naudojamų duomenų prieigą.

Pati interneto svetainė yra be galo patogi naršyti ir gausi informacijos - joje galima rasti net policijos ataskaitų kopijas. Tiesa, praėjus kelioms valandoms po to, kai buvo paskelbta apie šios svetainės atidarymą, nuo per didelio lankytojų antplūdžio užlūžo jai prieglobą teikiantys serveriai. Minėtąją interneto svetainę galima aplankyti adresu „www.cnes-geipan.fr".

Lietuvos rytas, 2007.03.24      


Australija išslaptino NSO bylas

2005 m. Australijos šiaurinių teritorijų vyriausybė išslaptino 170 failų su NSO stebėjimais, sukauptų per 30 m. Nemažai reiškinių tebėra nepaaiškinti.

Vienas jų - reiškinys, kurį stebėjo RAAF (Karališkųjų Australijos oro pajėgų) "Hercules" lėktuvo įgula Darvine (Darwin) 1968 m. Objektą užfiksavo ir radaras, nors jokio žinomo orlaivio tuo metu nebuvo ore. Įgula pranešė apie eilė šviesų, kurios kirto jų lėktuvo pakilimo taką, nors nesimatė nei fiuzeliažo nei kitokių konstrukcijų. RAAF štabas teigia, kad tai galėjo būti svetimos šalies lėktuvas.

Kitą atvejį 1966 m. spalio mėn. užfiksavo Daly Waters oro stebėjimo biuras. Darbuotojas stebėjo oro balioną su teodolitu ir pastebėjo aukštai skrendantį objektą, kurį apibūdino kaip metalinės pilkos spalvos ir pailgą. Patikrinus Darvino oro skrydžių valdymo centre, nerasta jokios informacijos, kad ore galėjo būti koks nors orlaivis.

Dar vienas atvejis užregistruotas 1967 m. Alice Springs'e. Grupė moterų stebėjo lėkštės formos objektą ir jos tvirtina jį buvus sidabro spalvos su varine ranka centre.

Northern Territory News, July 22, 2005      


1) Monogatari (jap. „pasaka“, „pasakojimas“) – grožinių kūrinių, ypač parašyti nuo Heiano iki Muromači laikotarpio, žanras, išsivystęs iš rūmų moterų pasakojimų. Heiano laikotarpiu (794-1185) vyrai rašė kinų kalba, tad japonų prozą vystė moterys, nors manoma, kad ankstyvieji monogatari vis tik parašyti vyrų, naudojusių moteriškus vardus. Monogatari turi kelis subžanrus.

2) MonogatariPasakojimas apie bambukų kirtėją - 10 a. japonų monogatari (kuris laikomas seniausiu) apie Mėnulio princesės Kaguya gyvenimą. Bevaikis senstelėjęs bambukų kirtėjas randa keistai švytintį bambuko stiebą, kurį perpjovęs jame randa piršto dydžio kūdikį-mergaitę, kurią užaugina suteikę Kaguya-hime („spindinčios naktį“) vardą. Ji užauga nepaprasto grožio – ir ją net įsimylėjo imperatorius. Su laiku ji suprato, esanti ne iš šio pasaulio, ir privalo grįžti namo – į Mėnulį. Kai kuriose pasakojimo versijose ji Žemėje atsidūrė kaip bausmę už nusikaltimą, o kai kuriose – kad kliktų saugi per Mėnulyje vykstantį karą. Vieną dieną selenitai atėjo jos pasiimti. Jis įdavė „tėvams“ dovanas, o imperatoriui – atsisveikinimo laišką ir „jaunystės eleksyrą“. Imperatorius parašė atsakymą ir paliepė jį sudeginti ant kalno kartu su „jaunystės eliksyru“, nes nenorėjo gyventi amžinai, negalėdamas susijungti su Kaguya. Anot legendos iš žodžio „nemirtingumas“ (fuzi) kilo Fudži kalno pavadinimas.
Pagal šį pasakojimą sukurtas animacinis filmas (2013).

Papildomai skaitykite:
Nauja era?
Didysis brolis
Indigo vaikai
CEFAA, Čilė
Duobių kaspinai Peru
Ateivių įvaizdžio kaita
NSO prigimtis moksliškai
65-i kalbų apie NSO metai
Britanija paviešino NSO bylas
Praradęs valdžią už potraukį NSO
Nobelio premijos laureatas ir ateiviai
Politikų ir astronautų pasisakymai
Mokslininkų pasisakymai apie NSO
Kodėl NASA kosmodromui pasirinko Floridą?
Svetimas vienuolynas pavadinimu „Kosmosas"
Ankstyvieji pranešimai apie NSO
Naujojo tūkstantmečio vaikai
Išnykęs dinozaurų pasaulis
SETI instituto užgimimas
Naska linijos, Peru
Tinklelio žvaigždynas
Ar tai hibridas?
Liudijimai kitur
NSO kilmė

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.Lt skiltis
Vartiklis