Skaitykite: Fermi paradoksas

Netikėtai 2010 m. balandžio mėn. šachmatų bendruomenėje kilo diskusija dėl Fermi paradokso: kodėl ateiviai, jei jie nepaprastai išsivystę, nesilanko Žemėje (skaitykite Didžioji tyla)? Čia pateikiame tos diskusijos atgarsius.

Šachmatų didmeistrio Yasser Seirawan'o pasiūlytas Fermi paradokso sprendimas buvo paprastas: išsivysčiusios nežemiečių bendruomenės tapo virtualiomis. Jie sukūrė plačius virtualius nepaprasto grožio ir sudėtingumo tinklus. Jie išmoko savo kūnus perkelti į saulės energija maitinamas krioninių būsenų mašinas, tad galėjo pratęsti gyvenimo trukmę, nesibaiminti sužeidimų, ligų bei mirties. Jie virtualiuose tinkluose susikūrė sudėtingus savų pačių avatarus, kurie gerokai atsparesni nei pačių jų kūnai.

Ir I. Maskas kažkaip kartą pareiškė, kad tėra „vienas šansas iš milijardo“, kad nesame kokio nors kompiuterinio žaidimo, kurį žaidžia velniai žino kas, personažai. „Virtuali realybė būtinai taps mūsų ateitimi“.

„Mes galime būti kitų civilizacijų ir jų tinklo avatarais“, pastebi tarptautinis meistras Almira Skripčenko iš Paryžiaus.

Nicolas Doyon, Kvebekas, Kanada
Fermi paradoksas remiasi klaidinga prielaida: į Žemę panašiose planetose yra daug šansų išsivystyti protingai gyvybei, kuri sukurtų pažangias technologijas. Tačiau tai tik spėjimas, nes mes neturime jokio supratimo, kokios sąlygos reikalingos protingų gyvių evoliucijai. Be to, protas gali tik retais atvejais gali būti nukreiptas į technologinę pažangą.

Aleksas Gorbunovas, JAV
Paimkim tarpžvaigždinius skrydžius. Daugelio mokslininkų manymu, kosminiai atstumai bei kosmoso šiukšlės yra dvi didžiausios kliūtys bet kokiai civilizacijai, nesvarbu, kaip smarkiai jos būtų išsivysčiusios. Jei kelionės trukmė mažinama didinant greitį, susidūrimo net su smulkiausiomis dalelėmis poveikis gali būti nepaprastai didelis ir sukelti neišvengiamą erdvėlaivio žūtį.

Iš kitos pusės, daugelis žmonių nesutinka su teiginiu, kad ateiviai mūsų neaplankė. Tiesiog tai nėra įrodytas mokslinis faktas, nes mokslas reikalauja, kad būtų tenkinamas „pakartojamumo“ kriterijus. Bet kaip galima reikalauti „pakartojamumo“ iš to, kas ne mūsų kontrolėje? Tai toli gražu neatmeta galimybės, kad mus buvo aplankę. Imkim, kad ir NSO reiškinius.

[ Yra nemažai prielaidų abejoti, kad NSO yra ateivių lankymosi įrodymas:
1) Nelengva įsivaizduoti, kad tarpžvaigždiniai keliautojai, nuskriejo milžiniškus atstumus, kai kelionei reikėjo nepaprastai didelių sąnaudų, vien tam, kad (geriau ar ne taip sėkmingai) slėptųsi nuo vietinių rūšių. Koks tikslas?
2) Sunku patikėti, kad ateivių erdvėlaiviai, kuriuos, atseit, matė milijonus kartų, ir kurie dalyvavo negarbingai grobiant žmonių kūnus, niekada nepaliko kažko panašaus į Hershey Bar apsiausto, kurį galėtume surasti ir ištirti.
3) Glumina, kodėl apibūdinami pagrobėjai taip dažnai panašūs į skirtingose šalyse vyraujančius komiksų ir fantastinių filmų personažus: aukšti grakštūs ateiviai lanko Europą ir Skandinaviją; reptilijos – Japoniją ir Tolimuosius Rytus. Negi per 50 m. ateiviai mutavo derindamiesi prie fantastinių filmų mados?

Tačiau pagrindinė problema kitur. Jei tarsim, kad buvo nusileidę ateiviai, geriausiai apie tai turėtų žinoti kariškiai, mokslininkai ir politikai. Kiekviena grupė turi savo motyvų dėl viešo informacijos paskleidimo. Mokslininkai turi problemų su paslapties išsaugojimu – jie tiesiog veržiasi spausdinti straipsnius ir pranešti apie atradimus. Kariškiai, panorę pranešti apie ateivių laivus, kurie yra galbūt, su galingais ginklais, prašys padidinti jų biudžetą dvigubai ar trigubai. O politikai žino, kad tokio tipo „krizės“ padidintų visuomenės paramą dabartiniai valdžiai – žmonės nori, kad ji juos apsaugotų. Tad sunku tikėti, kad visos šios grupės susitartų nuslėpti informaciją, kurią paviešinti joms būtų naudinga – ir tai padarytų tik dėl vienos priežasties, kuri minima: „kad nebūtų visuotinės panikos“. ]

Aptartina dar viena prielaida – kodėl kitos civilizacijos privalo turėti labai išsivystytas technologijas. Gal daugumos technologinis lygis yra panašus į mūsų žemiškosios civilizacijos lygį?

[ Kai Visatos amžius yra apie 12 mlrd. metų, nėra kvaila tikėtis, kad vidutinis civilizacijų amžius joje yra keliais milijonais (jei ne šimtais milijonų) metų didesnis nei mūsų. Pakankamai laiko tarpas dideliems atradimams padaryti – tame tarpe, ir tarpžvaigždiniams skrydžiams ].

Samir, Portugalija
Taip yra, nes ateiviai naudoja nepaprastai pažangias maskavimosi priemones (daugiau žr. >>>>>).

Andrew Greet, Anglija
Mes negalime žinoti, kokia yra tikimybė apie gyvybės atsiradimą. Galime tik spėlioti. Mes net nežinome, kaip gyvybė atsirado mūsų Žemėje, ir ko reikia, kad tokie procesai vyktų kitur. Tad negali žinoti, kokia tikimybė, kad egzistuoja kitos civilizacijos.

Ray Badley, Minesota, JAV
Kodėl nėra lankytojų aiškinama P. Ward ir J. Brownlee knygoje „Rare Earth“ („Žemė yra reta“). Tikroji priežastis nežinoma, tad galime tik spėlioti. Yra daugybė variantų. Kai kurios šviesios potencialiai įtikėtinos mintys niekada nebuvo nepaminėtos.

[ SETI mokslininkai pripažįsta, kad ankstesni svarstymai apie protingų būtybių pasiskirstymą Visatoje buvo pernelyg euforiniai ir optimistiniai. Reikia „nusileisti ant žemės“. Jau nepriimtinas požiūris, kad mūsų galaktikoje yra šimtai tūkstančių civilizacijų. ]

James, Kanbera, Australija
Kadangi Visata nepaprastai plati, iš įvairių jos sričių ateinanti šviesa iš tikro mums rodo visą Visatos evoliuciją – nuo 14 mlrd. m iki šių dienų. Ir nėra jokio atpažįstamo ar fizikinio požymio, kad kažkur kažkas būtų – mūsų galaktikoje ar kur kitur. Spėti, kad Visatoje yra trilijonai protingų būtybių rūšių, galėjusių panašia linkme kaip mes vystyti technologiją, o tada visos vienodai pasukti į informacinių technologijų naudojimą sukuriant avatarus, kai patys „realūs“ kūnai perkelti į krioninę būseną atrodo mažiau įtikėtina, nei kad kitų protingų būtybių tiesiog nėra. Ties viena – mes tiesiog nežinome kaip yra.

Luvin C, Filipinai
Įdomu, ar skruzdės žino, kad egzistuoja žmonės? Kodėl kitos gyvybės turi būti panašios į mūsiškes? Skirtingose aplinkose gali susidaryti skirtingos formos su skirtingomis komunikacijos galimybėmis (o gal ir be jokių).

[ Nemažai mokslininkų laikosi nuomonės, kad kitos gyvybės formos turėtų būti panašios į žemiškąsias. O viena egzotiškų nežemiečių rūšis aprašoma R. Forward'o knygoje „Drakono kiaušinis“, kuri aprašo gyvenimą neutroninės žvaigždės paviršiuje. Protingiausios būtybės čyla turi masę kaip suaugęs žmogus, tačiau dėl ypač stiprios gravitacijos yra suspaustos iki sezamo sėklos dydžio. Jie gyvena ir dauginasi žymiai sparčiau nei žmonės: Drakono kiaušinyje diena trunka 0,2 sek. ir vidutinė čyla gyvenimo trukmė yra 40 min. Visa čyla civilizacijos istorija tęsiasi nuo 2050 m. gegužės 22 d. iki 2050 m. birželio 21 d. O dar viena egzotiška civilizacija aprašyta apsakyme Deimanto spindesys
]

Julian Wan, JAV
1) Stephen Hawking'as minimas tarp tų, kurie palaiko mintį, kad dėl galimų įvairių priežasčių civilizacijos žlunga nespėjusios išeiti į tarpžvaigždinę erdvę; 2) Tarpžvaigždinės kelionės tokios sudėtingos ir reikalauja tiek daug resursų, kad civilizacijos visą dėmesį sutelkia vidiniams klausimams. Vienas jų – minėti virtualūs pasauliai. Kitas, kaip siūlo F. Daisonas³⁾, didelių dirbtinių pasaulių (Žemės orbitos) sukūrimas aplink savo žvaigždę, kad kuo pilniau būtų išnaudota jos energija bei padidintas gyvenamasis paviršius. [ žr. S.Hawkingas: žmonijai gresia atominis armagedonas, reikia kolonizuoti kosmosą ]

Karsten Balogh, Vengrija
Žmonija dabar ne geresnė nei buvo Akmens amžiuje.

[ Tikra tiesa – išskyrus tai, kad būdami 25 m. amžiaus dar tebeturime dantis. Kad žinome, kaip gydyti 60 tūkst. ligų. Kad mūsų kelionių spindulys nuo keliolikos kilometrų išsiplėtė iki viso Žemės rutulio. Ir kad turime Internetą bei iPad. Bet visu kitu nesame nė trupučio geresni. ]

Ar teisingai ieškome?

„Už“ ir „prieš“ argumentai apie nežemiškos gyvybės egzistavimo galimybes remiasi keliais pagrindiniais teiginiais:

1. Gyvybė Visatoje atsiranda nuolat nuo tų laikų, kai susiformavo antros kartos žvaigždės (10-14 mlrd. m.). Šis klausimas buvo dažnai aptariamas, tarp jų ir I.S. Šklovskio (plačiau žr. >>>>>) ir kt. Šiuo teiginiu remiasi visi teoriniai isatos „užimtumo“ paskaičiavimai, kuriuos pirmąkart atliko F. Dreikas.

2. Gyvybė turi tendenciją neribojamai ekspansijai – užimant visą prieinamą jai tinkamą erdvę;

3. Civilizacijos technologinis vystymasis neišvengiamai atveda prie neribotų energijos kiekių naudojimo. Pirmąkart teiginį iškėlė N.S. Kardaševas¹⁾, suklasifikavęs civilizacijas pagal energijos suvartojimą (žr. >>>>>).

Nežemiško proto paieškoms skirto simpoziumo emblema

4. Nėra pastebimi tokie aiškūs nežemiškų civilizacijų požymiai kaip stiprūs dirbtiniai signalai ir „stebuklai“ kosmose. Nėra požymių, kad Žemę būtų kolonizavę ateiviai iš kosmoso (nors tokios kalbos nesiliauja).

Iš pirmų 3-ų teiginių turi sekti, kad šiuo metu mūsų Galaktikoje turėtų egzistuoti nepaprastai „senų“ civilizacijų, turinčių praktiškai neribotas galimybes, tame tarpe ir kosminei ekspansijai bei komunikacijai. Jos netgi galėtų būti jau užėmusios nemažas Galaktikos dalis, taigi, jų įtakos zonoje galėtų būti ir Žemė.

Atliekamos įvairios prognozės apie tai, kiek reikia laiko civilizacijai, kad ji imtų rengti tarpžvaigždines keliones. Įverčiai svyruoja keliasdešimt tūkstančių iki dešimčių milijonų metų. Kodėl nepastebime jų ženklų (Fermi paradoksas) aiškinama įvairiai, - ir vienas paaiškinimų, kad civilizacijos egzistuoja trumpą laiką (paskaičiuotos prognozės duoda 10-100 tūkst. m. technologinėje fazėje). Nors civilizacijos gyvavimo laiko apribojimas nėra pakankamai įtikinamas – ypač, kai bandoma taikyti universaliai.

Tai gal reikia naujai peržiūrėti teorines prielaidas? Pažiūrėkim, kaip atrodytų padėtis, jei atmestume neribotos energijos valdymo galimybę. Toks apribojimas atrodo racionaliu dėl civilizacijos užimamos erdvės ribotumo.

Kadangi civilizacija yra bendruomenė, kurioje visada svarbus informacijos, masės ir energijos apsikeitimas, ji negali užimti erdvės, kurioje tokie mainai užimtų ilgus laiko intervalus. Spartą riboja šviesos greitis, todėl atrodo nerealiomis tarpžvaigždinės civilizacijų sąjungos (pvz., visa-galaktinės ar tarp-galaktinės).

Civlizacija kuriasi naudodama jai „dovanotą“ savo šviesulio energiją. Tad pradžioje ji tegali apgyvendinti gana siaurą sritį prie savo žvaigždės. Saulės sistemoje tokia juosta būtų maždaug nuo Veneros iki Marso. Užimamos erdvės ribojimas sukelia ir prieinamos energijos apribojimus (ji sudarytų šimtąsias ar net tūkstantąsias žvaigždės generuojamos energijos dalis). Tad astroinžinerinei veiklai prienami gana kuklūs energetiniai ištekliai. Tad didelių „stebuklų“ (planetų orbitų ar masės, pvz., atitempiant asteroidus, pakeitimai) su tokiais ištekliais nepadarysi.

Maksimalus energijos suvartojimas gali būti pasiektas tuo atveju, jei civilizacija įsikuria žvaigždę supančios sferos „orbitiniuose miestuose“ gyvenamos juostos ribose. Tai Ciolkovskio-Daisono sferos. Saulės tipo žvaigždei jose sunaudojama energija būtų apie 10²³ vatų. Tam reiktų įrengti apie 1 mlrd. Žemės dydžio gyvenviečių, aplink Saulę besisukančių aplink Saulę 0,5-1,5 a.v. atstumu nuo jos. Bet vargu, ar tokia sistema būtų stabili. O jei stabilią sistemą sudarytų tik 100 tūkst. tokių gyvenviečių, tebūtų panaudojama tik 10^-5 Saulės energijos. Taigi net tokia daugiatūkstantinėse „žemėse“ gyvenanti civilizacija sunaudos santykinai nežymų energijos kiekį.
2015 m. kilo susidomėjimas KIC 8462852 žvaigžde Gulbės žvaigždyne, nes atsirado įtarimų, kad šalia jos gali būti Daisono sfera.

Kitas aptartinas klausimas – socialinis kosminės veiklos tikslingumas. Bet kuriai civilizacijai kertiniu akmeniu yra energijos gamyba.

Tinkamiausio „pasiklausymo“ lango parinkimas. 1-100 GHz diapazone – mažiausiai galaktinių ir kvantinių triukšmai. Esminis energinių sąnaudų sumažėjimas yra 100-300 MHz diapazone

Tad ji privalo ir kontroliuoti, kam eikvojama pagaminta energija. Ir greta energijos gamybos iškyla ir gyvenamosios erdvės išsaugojimo klausimas – ją reikia apsaugoti, pvz., nuo perkaitimo ar užteršimo. Tai gali sukelti energijos gamybos mažinimo tendencijas.
Su tikslingumu susijęs ir tarpžvaigždinių kelionių, susijusių su energijos sąnaudomis, klausimas.

Niekuo nepagrįsta hipotezė, kad gyvybė visoje Galaktikoje atsirado vienu metu, t.y. maždaug prieš 4 mlrd. m. Tada gali būti, kad visos civilizacijos būtų panašaus išsivystymo lygio – o tai paaiškintų kodėl Žemėje nėra nenuginčijamų paleokontaktų (apie jų galimybę daugiau žr. >>>>>) įrodymų.

Tad iš šių samprotavimų reiktų daryti išvadą, kad ieškotina civilizacijų, kurių energinis lygis yra panašaus arba ne pernelyg didesnio lygio nei Žemės. O tai reiškia, kad reikia stengtis priimti ir gerokai silpnesnius signalus, o tam reikia 3-4 kartus padidinti radijo teleskopų jautrumą. Kita verta, jei svarbiausiu imsime energetinį veiksnį, tai pasirodys, kad labiau kosminei komunikacijai yra tinkamos milimetrinio diapazono bangos (nei „vandenilinė“ 21 cm) – žr. tai iliustruojantį grafiką.

Dar pridursime, kad P.V. Makoveckis²⁾ pasiūlė ieškojimus sutelkti ties pačios gamtos sukurtomis kryptimis, pvz., išskirtinių dangaus objektų (novų, supernovų,  kvazarų). Jei tokią išvadą padarys ir kitos civilizacijos, tada „proto brolių“ paieškoms bus sueikvojama gerokai mažiau (gan skurdžiai skiriamų) lėšų.

Taip pat kviečiame savo kompiuterio „laukimo režimo“ laiką panaudoti SETI programos paieškoms (apie tai žr. >>>>>).

Išnašos

¹⁾ Nikolajus Kardaševas (1932-2019) – rusų astrofizikas, Rusijos MA akademikas nuo 1994 m.
1963 m. tyrė kvazarą STA-102 (žr. apie jį >>>>>) ir išsakė mintį, kad nežemiškos civilizacijos galėjo gyvuoti milijardus metų iki žemiškosios bei įvedė civilizaciją kategorijas pagal jų energetinį pajėgumą (apie tai skaitykite >>>>>). 1979 m. pasiūlė, kad perspektyviausia nežemiškų civilizacijų ieškoti 200 GHz (1,5 mm ilgio) dažniu.

Pagrindiniai moksliniai pasiekimai yra eksperimentinės ir teorinės astrofizikos srityje ir radijo astronomijoje. 1964 m., tirdamas magnetinį lauką, paliktą supernova Krabo ūke, nuspėjo pulsarų egzistavimą, - jie atrasti buvo tik po 3 m. 1965 m. pasiūlė radijo interferencinius stebėjimus naudojant skirtinguose žemynuose esančias antenas. Idėją netrukus realizavo keli radijo teleskopai Vakaruose. Kartu su kitais šiaurės Kaukaze rengė didžiausią pasaulyje žiedinį radijo teleskopą RATAN-600, kurio skersmuo 600 m. Daug dėmesio skyrė knygų apie radijo astronomiją leidimui ir redagavimui.

²⁾ Piotras Makoveckis (1922—1980) – rusų fizikas ir mokslo populiarintojas, populiarios knygos „Žvelk į šaknį“ (1976) autorius. Straipsniuose išdėstė nemažai originalių minčių apie ryšį su nežemiškomis civilizacijomis.

³⁾ Frymanas Daisonas (Freeman John Dyson, 1923-2020) – anglų kilmės amerikiečių fizikas-teoretikas ir matematikas, pasižymėjęs kvantinės elektrodinamikos (vienas jos kūrėjų), kvantinio lauko, kieto kūno ir žemų energijų fizikos, astrofizikos ir branduolinės inžinerijos srityse.

Į JAV atvyko 1947 m. ir didesnę gyvenimo dalį dėstė Prinstono Pažangių studijų institute. Pirmąkart tapo žinomas 5-ojo dešimtm. dėl šviesos sąveikos su materija. Jis skelbė straipsnius apie Visatos ir žmogaus ateitį, vystė branduolinės kosminių laivų pavaros idėjas (žr. apie Oriono projektą). Astrofizikoje tyrė pulsarus ir neutronines žvaigždes. 1979 m. straipsnyje „Laikas be pabaigos“ jis spėjo, kad per ateinančius 10¹⁰ metų gyvybė gali išsivystyti tiek, kad iš mėsos ir kraujo pereis į tarpžvaigždinį juodąjį debesį arba kompiuterį.

Sukūrė Daisono sferos koncepciją, hipotetinį išsivysčiusių civilizacijų įrenginį savo šviesulio energijos panaudojimui – idėją paėmęs iš O. Stepldono knygos „Žvaigždžių kūrėjas“ (1937). Kita jo idėja yra „Daisono medis“, kometoje užveistų augalų, kurie kometos vidaus ertmėje gamintų kvėpavimui tinkamą orą – ji, pradedant 1984 m., išpopuliarėjo mokslinėje fantastikoje. 21 a. jis daug rašė apie klimato kaitą ir teigė, kad padėti gali milijardų medžių, sugeriančių daugiau anglies nei įprasti, sodinimas.

Pasižymėjo ir matematikoje. Jo „Daisono transformacija“ atvedė prie vienos svarbiausių O. Ramarė lemų, kad kiekvenas lyginis skaičius gali būti išreikštas 6 ir mažiau pirminių skaičių suma. O kartu su H. Montgomery nustatė įdomų ryšį tarp kvantinės fizikos ir Rymano dzeta funkcijos nulių.

Plačiau apie jį skaitykite Daisonas prieš Daisoną...

Papildomai skaitykite:
Paleovizitai
Fermi paradoksas
Kodėl jų nėra?
Bredberis prieš Azimovą
Mitas apie laiko pradžią
SETI instituto užgimimas
Kur keliauja žvaigždžių paštas?
65-i kalbų apie NSO metai
Kiek civilizacijų yra Paukščių take?
Nežemiško proto paieškų istorija
Nuo amžių pradžių iki šių dienų
Nežemiškos Žemės istorijos šaknys
Mokslininkų pasisakymai apie NSO
Ankstyvosios kelionės į Mėnulį
Ar bus rasti tiesioginiai pėdsakai?
Gamtos mįslė ar nežemiškos civilizacijos buveinė?
Tarpžvaigždinio skrydžio ir kontakto įvertinimas
Kokoni, Morisonas. Tarpžvaigždinio ryšio paieškos
Ar elektros tiekimą sutrikdė skraidančios lėkštės?
Ar galimas ryšis su protingomis kitų planetų būtybėmis?
Svetimas vienuolynas pavadinimu „Kosmosas"
Civilizacijos: Paskaičiavimai pagal Gindilį
Skraido ir nepavejami – tarsi miražai
Šokinėjančios radiolokatorių šmėklos
Nenaudoti ginklo pirmiems
Žvaigždžių žmonės: pastabos
Daisonas prieš Daisoną
Minčių valdymo mašina
Atlantidos legenda
Bažnyčios paėmimas
Senovės astronautai
NSO per amžius
CEFAA, Čilė

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life. Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Fantastikos skiltis
Vartiklis