Global Lithuanian Net: san-taka station: |
Dėl Fermi paradokso
Skaitykite: Fermi paradoksas Netikėtai 2010 m. balandžio mėn. šachmatų bendruomenėje kilo diskusija dėl Fermi paradokso: kodėl ateiviai, jei jie
nepaprastai išsivystę, nesilanko Žemėje (skaitykite Didžioji tyla)?
Čia pateikiame tos diskusijos atgarsius.
Šachmatų didmeistrio Yasser Seirawan'o4) pasiūlytas Fermi paradokso
sprendimas buvo paprastas: išsivysčiusios nežemiečių bendruomenės tapo virtualiomis. Jie sukūrė plačius virtualius nepaprasto grožio ir sudėtingumo
tinklus. Jie išmoko savo kūnus perkelti į saulės energija maitinamas krioninių būsenų mašinas, tad galėjo pratęsti gyvenimo trukmę, nesibaiminti
sužeidimų, ligų bei mirties. Jie virtualiuose tinkluose susikūrė sudėtingus savų pačių avatarus, kurie gerokai atsparesni nei pačių jų kūnai.
Mes galime būti kitų civilizacijų ir jų tinklo avatarais, pastebi tarptautinis meistras Almira Skripčenko iš Paryžiaus.
Nicolas Doyon, Kvebekas, Kanada, biologas: Aleksas Gorbunovas, JAV, grafikos dizaineris Iš kitos pusės, daugelis žmonių nesutinka su teiginiu, kad ateiviai mūsų neaplankė. Tiesiog tai nėra
įrodytas mokslinis faktas, nes mokslas reikalauja, kad būtų tenkinamas pakartojamumo kriterijus. Bet kaip
galima reikalauti pakartojamumo iš to, kas ne mūsų kontrolėje? Tai toli gražu neatmeta galimybės, kad mus
buvo aplankę. Imkim, kad ir NSO reiškinius.
[ Yra nemažai prielaidų abejoti, kad NSO yra ateivių lankymosi įrodymas: Tačiau pagrindinė problema kitur. Jei tarsim, kad buvo nusileidę ateiviai, geriausiai apie tai turėtų žinoti
kariškiai, mokslininkai ir politikai. Kiekviena grupė turi savo motyvų dėl viešo informacijos paskleidimo.
Mokslininkai turi problemų su paslapties išsaugojimu jie tiesiog veržiasi spausdinti straipsnius ir pranešti
apie atradimus. Kariškiai, panorę pranešti apie ateivių laivus, kurie yra galbūt, su galingais ginklais, prašys
padidinti jų biudžetą dvigubai ar trigubai. O politikai žino, kad tokio tipo krizės padidintų visuomenės
paramą dabartiniai valdžiai žmonės nori, kad ji juos apsaugotų. Tad sunku tikėti, kad visos šios grupės susitartų nuslėpti informaciją,
kurią paviešinti joms būtų naudinga ir tai padarytų tik dėl vienos priežasties, kuri minima: kad nebūtų visuotinės panikos. ] Aptartina dar viena prielaida kodėl kitos civilizacijos privalo turėti labai išsivystytas technologijas. Gal
daugumos technologinis lygis yra panašus į mūsų žemiškosios civilizacijos lygį?
[ Kai Visatos amžius yra apie 12 mlrd. metų, nėra kvaila tikėtis, kad vidutinis civilizacijų amžius joje yra
keliais milijonais (jei ne šimtais milijonų) metų didesnis nei mūsų. Pakankamai laiko tarpas dideliems
atradimams padaryti tame tarpe, ir tarpžvaigždiniams skrydžiams ].
Samir Ghanem, Portugalija, komikas: Andrew Greet, Anglija, šachmatininkas: Ray Badley, Minesota, JAV [ SETI mokslininkai pripažįsta,
kad ankstesni svarstymai apie protingų būtybių pasiskirstymą Visatoje buvo pernelyg euforiniai ir optimistiniai. Reikia nusileisti ant žemės.
Jau nepriimtinas požiūris, kad mūsų galaktikoje yra šimtai tūkstančių civilizacijų. ]
James, Kanbera, Australija Luvin C, Filipinai [ Nemažai mokslininkų laikosi nuomonės, kad kitos gyvybės formos turėtų būti panašios į žemiškąsias.
O viena egzotiškų nežemiečių rūšis aprašoma R. Forward'o knygoje Drakono kiaušinis,
kuri aprašo gyvenimą neutroninės žvaigždės paviršiuje.
Protingiausios būtybės čyla turi masę kaip suaugęs žmogus, tačiau
dėl ypač stiprios gravitacijos yra suspaustos iki sezamo sėklos dydžio. Jie gyvena ir dauginasi žymiai
sparčiau nei žmonės: Drakono kiaušinyje diena trunka 0,2 sek. ir vidutinė čyla gyvenimo trukmė yra 40 min.
Visa čyla civilizacijos istorija tęsiasi nuo 2050 m. gegužės 22 d. iki 2050 m. birželio 21 d. O dar viena
egzotiška civilizacija aprašyta apsakyme Deimanto spindesys Julian Wan, JAV Karsten Balogh, Vengrija [ Tikra tiesa išskyrus tai, kad būdami 25 m. amžiaus dar tebeturime dantis. Kad žinome, kaip gydyti 60
tūkst. ligų. Kad mūsų kelionių spindulys nuo keliolikos kilometrų išsiplėtė iki viso Žemės rutulio. Ir kad turime
Internetą bei iPad. Bet visu kitu nesame nė trupučio geresni. ] Ar teisingai ieškome? Už ir prieš argumentai apie nežemiškos gyvybės egzistavimo galimybes remiasi keliais pagrindiniais teiginiais:
1. Gyvybė Visatoje atsiranda nuolat nuo tų laikų, kai susiformavo antros kartos žvaigždės
(10-14 mlrd. m.). Šis klausimas buvo dažnai aptariamas, tarp jų ir I.S. Šklovskio
(plačiau žr. >>>>>) ir kt. Šiuo teiginiu remiasi visi teoriniai
Visatos užimtumo paskaičiavimai, kuriuos pirmąkart atliko F. Dreikas.
2. Gyvybė turi tendenciją neribojamai ekspansijai užimant visą prieinamą jai tinkamą erdvę;
3. Civilizacijos technologinis vystymasis neišvengiamai atveda prie neribotų energijos kiekių
naudojimo. Pirmąkart teiginį iškėlė N.S. Kardaševas1), suklasifikavęs civilizacijas pagal energijos
suvartojimą (žr. >>>>>).
4. Nėra pastebimi tokie aiškūs nežemiškų civilizacijų požymiai kaip stiprūs dirbtiniai signalai
ir stebuklai kosmose. Nėra požymių, kad Žemę būtų kolonizavę ateiviai iš kosmoso (nors tokios kalbos nesiliauja).
Iš pirmų 3-ų teiginių turi sekti, kad šiuo metu mūsų Galaktikoje turėtų egzistuoti nepaprastai
senų civilizacijų, turinčių praktiškai neribotas galimybes, tame tarpe ir kosminei ekspansijai bei
komunikacijai. Jos netgi galėtų būti jau užėmusios nemažas Galaktikos dalis, taigi, jų įtakos zonoje galėtų būti ir Žemė.
Atliekamos įvairios prognozės apie tai, kiek reikia laiko civilizacijai, kad ji imtų rengti
tarpžvaigždines keliones. Įverčiai svyruoja keliasdešimt tūkstančių iki dešimčių milijonų metų.
Kodėl nepastebime jų ženklų (Fermi paradoksas) aiškinama įvairiai, - ir vienas paaiškinimų,
kad civilizacijos egzistuoja trumpą laiką (paskaičiuotos prognozės duoda 10-100 tūkst. m.
technologinėje fazėje). Nors civilizacijos gyvavimo laiko apribojimas nėra pakankamai įtikinamas ypač, kai bandoma taikyti universaliai.
Tai gal reikia naujai peržiūrėti teorines prielaidas? Pažiūrėkim, kaip atrodytų padėtis, jei
atmestume neribotos energijos valdymo galimybę. Toks apribojimas atrodo racionaliu dėl civilizacijos užimamos erdvės ribotumo.
Kadangi civilizacija yra bendruomenė, kurioje visada svarbus informacijos, masės ir
energijos apsikeitimas, ji negali užimti erdvės, kurioje tokie mainai užimtų ilgus laiko intervalus.
Spartą riboja šviesos greitis, todėl atrodo nerealiomis tarpžvaigždinės civilizacijų sąjungos (pvz., visa-galaktinės ar tarp-galaktinės).
Civlizacija kuriasi naudodama jai dovanotą savo šviesulio energiją. Tad pradžioje ji tegali
apgyvendinti gana siaurą sritį prie savo žvaigždės. Saulės sistemoje tokia juosta būtų maždaug
nuo Veneros iki Marso. Užimamos erdvės ribojimas sukelia ir prieinamos energijos apribojimus
(ji sudarytų šimtąsias ar net tūkstantąsias žvaigždės generuojamos energijos dalis). Tad
astroinžinerinei veiklai prienami gana kuklūs energetiniai ištekliai. Tad didelių stebuklų (planetų
orbitų ar masės, pvz., atitempiant asteroidus, pakeitimai) su tokiais ištekliais nepadarysi.
Maksimalus energijos suvartojimas gali būti pasiektas tuo atveju, jei civilizacija įsikuria
žvaigždę supančios sferos orbitiniuose miestuose gyvenamos juostos ribose.
Tai Ciolkovskio-Daisono sferos. Saulės tipo žvaigždei jose sunaudojama energija būtų apie 1023
vatų. Tam reiktų įrengti apie 1 mlrd. Žemės dydžio gyvenviečių, aplink Saulę besisukančių
aplink Saulę 0,5-1,5 a.v. atstumu nuo jos. Bet vargu, ar tokia sistema būtų stabili. O jei stabilią
sistemą sudarytų tik 100 tūkst. tokių gyvenviečių, tebūtų panaudojama tik 10-5
Saulės energijos. Taigi net tokia daugiatūkstantinėse žemėse gyvenanti civilizacija sunaudos santykinai nežymų energijos kiekį. Kitas aptartinas klausimas socialinis kosminės veiklos tikslingumas. Bet kuriai civilizacijai kertiniu akmeniu yra energijos gamyba.
Niekuo nepagrįsta hipotezė, kad gyvybė visoje Galaktikoje atsirado vienu metu, t.y. maždaug
prieš 4 mlrd. m. Tada gali būti, kad visos civilizacijos būtų panašaus išsivystymo lygio o tai
paaiškintų kodėl Žemėje nėra nenuginčijamų paleokontaktų
(apie jų galimybę daugiau žr. >>>>>) įrodymų.
Tad iš šių samprotavimų reiktų daryti išvadą, kad ieškotina civilizacijų, kurių energinis lygis
yra panašaus arba ne pernelyg didesnio lygio nei Žemės. O tai reiškia, kad reikia stengtis priimti
ir gerokai silpnesnius signalus, o tam reikia 3-4 kartus padidinti radijo teleskopų jautrumą. Kita
verta, jei svarbiausiu imsime energetinį veiksnį, tai pasirodys, kad labiau kosminei komunikacijai
yra tinkamos milimetrinio diapazono bangos (nei vandenilinė 21 cm) žr. tai iliustruojantį grafiką.
Dar pridursime, kad P.V. Makoveckis2) pasiūlė ieškojimus sutelkti ties pačios gamtos sukurtomis
kryptimis, pvz., išskirtinių dangaus objektų (novų, supernovų,
kvazarų).
Jei tokią išvadą padarys ir kitos civilizacijos, tada proto brolių paieškoms bus sueikvojama gerokai mažiau (gan skurdžiai skiriamų) lėšų.
Taip pat kviečiame savo kompiuterio laukimo režimo laiką panaudoti SETI programos
paieškoms (apie tai žr. >>>>>). Išnašos
1)
Nikolajus Kardaševas (1932-2019) rusų astrofizikas, Rusijos MA akademikas nuo 1994 m. Pagrindiniai moksliniai pasiekimai yra eksperimentinės ir teorinės astrofizikos srityje ir radijo
astronomijoje. 1964 m., tirdamas magnetinį lauką, paliktą supernova Krabo ūke,
nuspėjo pulsarų egzistavimą, - jie atrasti buvo tik po 3 m. 1965 m. pasiūlė radijo
interferencinius stebėjimus naudojant skirtinguose žemynuose esančias antenas. Idėją netrukus realizavo keli radijo teleskopai Vakaruose.
Kartu su kitais šiaurės Kaukaze rengė didžiausią pasaulyje žiedinį radijo teleskopą RATAN-600, kurio
skersmuo 600 m. Daug dėmesio skyrė knygų apie radijo astronomiją leidimui ir redagavimui.
2) Piotras Makoveckis (19221980) rusų fizikas ir mokslo populiarintojas, populiarios
knygos Žvelk į šaknį (1976) autorius. Straipsniuose išdėstė nemažai originalių minčių apie ryšį su nežemiškomis civilizacijomis. 3) Frymanas Daisonas (Freeman John Dyson, 1923-2020) anglų kilmės amerikiečių
fizikas-teoretikas ir matematikas, pasižymėjęs kvantinės elektrodinamikos (vienas jos kūrėjų), kvantinio
lauko, kieto kūno ir žemų energijų fizikos, astrofizikos ir branduolinės inžinerijos srityse.
Į JAV atvyko 1947 m. ir didesnę gyvenimo dalį dėstė Prinstono Pažangių studijų institute. Pirmąkart tapo žinomas
5-ojo dešimtm. dėl šviesos sąveikos su materija. Jis skelbė straipsnius apie Visatos ir žmogaus ateitį, vystė branduolinės kosminių laivų
pavaros idėjas (žr. apie Oriono projektą).
Astrofizikoje tyrė pulsarus ir neutronines žvaigždes.
1979 m. straipsnyje Laikas be pabaigos jis spėjo, kad per ateinančius 1010 metų gyvybė gali išsivystyti tiek, kad iš mėsos ir kraujo pereis į
tarpžvaigždinį juodąjį debesį arba kompiuterį.
Sukūrė Daisono sferos koncepciją, hipotetinį išsivysčiusių civilizacijų
įrenginį savo šviesulio energijos panaudojimui idėją paėmęs iš O. Stepldono
knygos Žvaigždžių kūrėjas (1937). Kita jo idėja yra Daisono medis, kometoje užveistų augalų, kurie
kometos vidaus ertmėje gamintų kvėpavimui tinkamą orą ji, pradedant 1984 m., išpopuliarėjo mokslinėje fantastikoje.
21 a. jis daug rašė apie klimato kaitą ir teigė, kad padėti gali milijardų medžių, sugeriančių daugiau anglies nei įprasti, sodinimas.
Pasižymėjo ir matematikoje. Jo Daisono transformacija atvedė prie vienos svarbiausių O. Ramarė
lemų, kad kiekvenas lyginis skaičius gali būti išreikštas 6 ir mažiau pirminių skaičių suma. O kartu su H.
Montgomery nustatė įdomų ryšį tarp kvantinės fizikos ir Rymano dzeta funkcijos nulių.
Plačiau apie jį skaitykite Daisonas prieš Daisoną... 4) Jaseras Seiravanas (Yasser Seirawan, g. 1960 m.) sirų
kilmės amerikiečių šachmatininkas, didmeistris, 4 kartus tapęs JAV čempionu, 3 kartus dalyvavo šachmatų Olimpiadose
už JAV; kelių knygų apie šachmatus autorius. Į JAV jo šeima emigravo 1967 m. 12 m. buvo žurnalo Inside Chess
redaktoriumi. 2007 m. sukūrė naują šachmatų variantą (SHARPER) su dviem papildomomis figūromis (vanago ir
dramblio). Po 2007 m. buvo padaręs pertrauką varžybose, tačiau sugrįžo 2011-ais dalyvaudamas JAV komandoje pasaulio 2empionate Kinijoje.
Jo vardu vadinama Seiravano ataka (1.d4 Žf6 2.c4 e6 3.Rg5) bei variantai Griunfeldo, Karo-Kano ir Prancūziškoje gynybose. Papildomai skaitykite:
|