Global Lithuanian Net: san-taka station: |
Mes ne vieniši
Mes ne vieniši... šis posakis išplito ne tik fantastinės realybės erdvėje. Ir nors ne kiekvienas išdrįstame tai garsiai pripažinti, tačiau giliai viduje tuo tikime. Norime gauti įtikinamą paaiškinimą apie mus supančius mįslingus reiškinius. Ir jei tikrai manote, kad nieko tokio nėra, kad tai tik keleto paranojikų nesveikos minties padariniai tai šiandien esate dinozauras. O jeigu jie yra, tai iš kur jie ir kokie jų tikslai? Mokslas bandė atsakyti į beveik visus šiuolaikinio žmogaus klausimus ir išspręsti visas jo problemas. Maras? Išgydysim! Aplink tamsu? Išrasim elektrą! Negaliu nuvykti kitur? Nusiųsim SMS žinutę! Per paskutinius du šimtmečius atrasta daugiau nei per likusią žmonijos istoriją. Kai kurie uždaviniai ir problemos išnyko kartu su mūsų protėviais. Tačiau kartu užmiršome, kad didžiąją laiko dalį žmonija neturėjo jokių šiuolaikinių technologijų. Bet mes turėjome Sutvėrėją! Šiuolaikinė civilizacija pritaiko tiek daug savų sprendimų, kad pamiršome, kad mūsų technologijos iš tikro visai nebuvo mūsų. Leidome mokslui pakeisti Dievą. Mūsų mintijimą galima nusakyti posakiu deus ex machina Dievas mašinoje. Tad nieko keista, kad susidūrę su nežinomu reiškiniu, ieškome mokslinio paaiškinimo. Nesusimąstome, kad yra dalykų, kurių paaiškinti jis negali. Viskas, ką mokslas gali pasiūlyti, tėra mokslinė fantastika. Mes ne vieni... sako astronautas Buvęs JAV astronautas Edgaras Mitčelas*), 1971 m. Apollo-14 laivu lankęsis Mėnulyje, įsitikinęs - ateiviai egzistuoja ir, dar daugiau, apie tai žino JAV vyriausybė, tačiau tai slepia. Tai jis pareiškė CNN ir paragino Baraką Obamą atskleisti, ką žino JAV. E. Mitčelas užaugo Rozvele (Naujosios Meksikos valstijoje), kur, atseit, 1947 m. sudužo NSO su ateiviais. E. Mitčelas sako, kad buvo daroma viskas, kad tai būtų nuslėpta [skaitykite apie angarą-18]. NSO pėdsakas Terminas UFO pirmąkart pasirodė D. Keyhoe knygoje Skraidančios lėkštės iš kosmoso (1953), o dėmesį į jas pritraukė K. Arnoldas 1947-ais (žr. >>>>>). O patys objektai kaip lėkštės įvardinti gerokai anksčiau, gal net 17 a., žr. >>>>> Neabejotinai kažkas vyksta. Kasdien pasirodo nauji pranešimai apie keistas šviesas danguje, pagrobtuosius, straipsniai laikraščiuose ir žurnaluose, pokalbiai TV ir radijo laidose. 50% apklaustųjų tiki, kad JAV vyriausybė turi įrodymus apie ateivius, ir tiek pat, kad ji regėjo juos. Frazė Mes nesam vieniši... išsiveržė iš mokslinės fantastikos puslapių - ir tuo dabar arba atskirai ar kolektyviai - tikime. Nepaprastas knygų ir laidų apie keliones į žvaigždes ir svetimuosius populiarumas verčia aiškintis: Kokia jų kilmė ir tikslas? O gal vyriausybė tik plauna mums smegenis ruošdama susitikimui? Buvo laikyta, kad mokslas gali paaiškinti bet ką. Šių dienų minties nuostatas galime įvertinti kaip deus ex machina - Dievas kaip mašina. Tad neaiškiems reiškiniams tikimės moksliško paaiškinimo... Nuo Antrojo pasaulinio karo laikų užregistruota per 0,5 mln. pranešimų apie NSO, kurių dalis vis dar nėra pakankamai patikrinti, o tarp jų pasitaiko ir klastočių. Jie fiksuoti ir nuotraukose (per 70 tūkst.) ir video (per 120), o taip radarų. Yra jų nusileidimo žymių. Paskutiniais metais atlikti tyrinėjimai rodo, kad NSO turi neįprastų savybių, nebūdingų žinomiems gamtos reiškiniams ar žmonių sukurtoms techninėms priemonėms. 65-i kalbų apie NSO metai
Skraidančių lėkščių epidemija prasidėjo nuo Keneto Arnoldo, kuris 1947 m. birželio 24 d., skrisdamas
privačiu lėktuvo, matė kažką neįprasta, ką apibūdino kaip kažką panašaus į bumerangus, lengvai
siūbuojančius tarsi upe pasroviui paleisti indai (valtys). Vietos laikraštininkai iškart pakrikštijo juos
lėkštėmis (daugiau apie tai žr. >>>>>).
Ir jau iki liepos pabaigos spaudoje pasirodė per 850 panašių
Robertas Šifferis spėja, kad ta tema nusibodo publikai. Kai kurie ufologai laiko, kad svečiai išvyko į
savo gimtines, tačiau, anot Šiferio, priežastis labiau žemiška: maždaug apie 1973 m. dauguma įsigijo
spalvotus televizorius, į kuriuos dabar žiūri dažniau nei į dangų.
Tačiau 1966 m. prasidėjo antroji fazė žmonių grobimai. Buvo išleista dokumentinė knyga Nutraukta
kelionė, kurioje pasakojama kaip kaime gyvenusią Hillų šeimą, naktį važiavusią automobiliu, persekiojo ir
pagrobė ateiviai (žr. >>>>>). Ir vėl pasipylė pasakojimai šia tema.
Bet maždaug apie 1995-uosius ir toji tema nusibodo. Tačiau iki tol buvo spėjusi atsirasti nauja: NSO
avarijos. 1950 m. pasirodė Frank Scully*) knyga Kas slepiasi už skraidančių lėkščių, kurioje pasakojama apie NSO sudužimą
Ruzvele Niu Meksikos valstijoje 1948-ais. Paaiškėjo, kad jos liudytojai yra aferistai, - ir tema užsidarė.
Ir tik 1980 m. pasirodė Č. Berlico (kuris jau buvo padaręs sensaciją su
Bermudų trikampiu) kartu su V. Muru
parašyta knyga Ruzvelo incidentas. Ir to jos vėl pasipylė knygų srautas, o niekuo neišsiskiriantis Ruzvelo miestelis gavo NSO muziejų.
Ir tik amžiaus pabaigoje išslaptino dokumentus apie Mogol projektą, kurio metu buvo leidžiami milžiniški balionai,
į viršutinius atmosferos sluoksnius iškeliančią aparatūrą radioaktyvių izotopų po branduolinių sprogdinimų nustatymui.
Vieno tokio baliono gondola ir sudužo prie Ruzvelo, o slaptos aparatūros liekanas nuvežė į karinę oro bazę.
Vis tik, kas kuo nori, tas tuo tiki. Toks Ryan Woodas rengia konferencijas NSO sudužimų tema
anot jo, pasaulyje yra bent 74 tokie nutikimai, tik jie vyriausybių užslaptinti. Sklinda sąmokslo
teorijos šiais klaisimais. Taip 1997 m. JAV pasirodė knyga, teigianti, kad visi technologijų pasiekimai nuo 1947-ųjų padaryti Ruzvelo laivo tyrimų dėka.
Ir galiausiai nuotraukos ir video iki šiol beveik nėra gerų pavyzdžių, kai vos ne kiekvienas turi išmanų
telefoną... O su kompiuteriais puikiai galima daryti įvairius montažus... Tai kokios ufologijos perspektyvos? Aišku, šis socialinis ir psichologinis reiškinys neišnyks. Bus vis naujos ir naujos NSO
bangos. Ši tema tebedomina žmones. *) Edgaras Mitčelas (Edgar Mitchell, 1930-2016) amerikiečių astronautas,
lankęsis Mėnulyje (1971). Kaip jis pats sako, misiją atliko 120%: surinko 95 svarus Mėnulio uolienų pavyzdžių ir Mėnulio
Mėnulyje įvyko keistas nutikimas, kai A. Šepardas ir E. Mitčelas tarsi išnyko
ilgesniam laikui nei turėjo oro balionuose (plačiau apie tai >>>>>). Ir kai
jų kapsulė pakilo nuo Mėnulio paviršiaus ir prisijungė aplink Mėnulio skriejančio Apollo-14
su Stuart Roosa, tris dienas trukusio grįžimo į Žemę metu jis nelabai ką turėjo veikti, o tik žvalgytis ir tada jis patyrė
apreiškimą, aprašytą knygoje Tyrinėtojo kelyje: Vėliau jis irgi pasisakė apie vieningumo ekstazę, o po poros metų po nusileidimo Ramiajame vandenyne įsteigė ne
pelno siekiantį Noetikos mokslų institutą (IONS, 1973) paranormalių reiškinių ir sąmonės (mąstymo) prigimties tyrinėjimui
(paranormaliais dalykais buvo susidomėjęs jau anksčiau, kai jį sužavėjo J.B. Rhine ESP, ekstrasensorinių sugebėjimų,
tyrimas; ir skrydžio į Mėnulį metu jis atliko 4 ESP bandymus, kurių rezultatus, grįžus į Žemę, išnagrinėjo J.B. Rhine ir kiti;
jo išvados buvo paskelbtos ESP testai skrendant Apollo-14 straipsnyje, paskelbtame J. of Parapsychology 1971 m.
birželio numeryje). Jis visiškai prarado potraukį kariniams reikalams ar kosmoso tyrinėjimui pasitraukė iš Karinio jūrų laivyno, kuriame buvo
atitarnavęs 20 m., iš kurių 6 m. buvo NASA. Atsidavė meditacijai, tapo taikos šalininku.
Tik gaila, kad jo pasikeitimas paveikė ir šeimos reikalus žmona išsiskyrė su juo.
Ir nors jis konspiracines teorijas apie Mėnulį vadino svaičiojimais, tačiau būtent Mitčelas paskelbė spaudai, jog Žemę
tikrai lankančios nežemiečių civilizacijos, gyvenimas kitose planetose esąs, ir visa informacija, visuomet buvusi įslaptinta,
dabar patyliukais išlendanti į viršų. Jis yra pareiškęs, kad JAV aukšto rango armijos vadai matė ateivių laivus, kai 5-ame
dešimtm. buvo vykdomi branduolinio ginklo bandymai. Jis teigia, kad pirmojo branduolinio ginklo bandymo metu 1945 m.
liepos 16 d. danguje virš Vait Sando poligono buvo pastebėtos ateivių lėkštės ir kad, atseit, nežemiečiai padėjo
išgelbėti Žemę nuo branduolinio karo tarp JAV ir Sovietų Sąjungos (Vienas Ramiojo vandenyno pakrantėje esančios
bazės darbuotojas man papasakojo, kaip paleista raketa buvo numušta iš ateivių laivo).
Tarp WikiLeaks turimų laiškų yra 2015 m. E. Mitčelo el. laiškai Dž. Podestai, H. Klinton rinkimų kompanijos
vadovui. Sausio 18-os dienos laiške jis prašo skubais susitikimo, kad aptartų zero point energijos klausimus
(apie tai žr. ir >>>>>).
Kitą laišką jis pasiuntė rugpjūčio 18 d., kuriame pabrėžė, kad draugiški ETI padeda suteikti zero point energiją Žemei, tačiau jie netoleruos jokių
karinės prievartos formų Žemėje ar kosmose. Deja, Mitčelas niekas nesusitiko nei su H. Klinton, nei su Dž. Podesta tų klausimų aptarimui. **) Frensis Skalis (Francis Joseph Xavier Scully, 1892-1964)
amerikiečių žurnalistas, humoristas, rašytojas, pastovus pramogų žurnalo Variety rubrikų vedėjas. Jaunystę praleido
Europoje (daugiausia Nicoje), į JAV sugrįždamas 1933 m. Variety 1949 m. jis paskelbė du straipsnius, kad po ateivių
laivo avarijos rasti du nežemiečių kūnai. Šią temą išplėtė knygoje Kas slepiasi už skraidančių lėkščių (1950),
tačiau vėliau True žurnale J.P. Cahnas nustatė, kad knygoje minimi liudininkai buvo tiesiog žinomi apgavikai.
Knygoje Ryškiais šarvais (1963) irgi kalba apie nežemiečių laivų avarijas ir žuvusias jų įgulas. Išleido 14 knygų (iš jų 3 su bendraautoriais). Papildomai skaitykite:
|